„Aš Jus myliu“ – suglausta vėduoklė pridedama prie širdies arba akių slėpimas už išskleistos vėduoklės.
„Jums atitenka mano meilė“ – vėduoklė ties širdimi.
„Jūs pelnėte mano meilę“ – vėduoklė, priglausta prie širdies.
„Jūs galite mane pabučiuoti“ – pusiau praskleista vėduoklė, priglausta prie lūpų:
„Kada galėčiau Jus pamatyti?“ – suskleista vėduoklė pridėta prie dešinės akies:
„Neišduokite mūsų paslapties“ – Išskleista vėduokle pridengta kairė ausis:
„Ar galime susitikti?“ – vėduoklę kaire ranka pridėti prie dešinės akies.
„Taip“ – kaire ranka suskleista vėduoklė pridedama prie dešinio skruosto.
„Ne“ – išskleista vėduoklė dešine ranka pridedama prie kairiojo skruosto.
Išskleistos vėduoklės lazdelių skaičius parodo, kelintą valandą skiriamas pasimatymas.
„Noriu su Jumis šokti“ – išskleista vėduokle kelis kartus mostelėti į save.
„Eikite paskui mane“ – vėduokle lengvai trinktelėti per kairį šoną.
„Aš eisiu paskui Jus“ – vėduokle lengvai trinktelėti per dešinį šoną.
„Ar būsime draugais?“ – vėduoklė išmetama prieš asmenį, kurio klausiame.
„Mano mintys visada su Jumis“ – trečdaliu išskleisti vėduoklę ir švelniai perbraukti kaktą.
„Ateikite, aš būsiu patenkinta“ – laikant išskleistą vėduoklę dešinėje rankoje lėtai sudėti ją į kairės rankos delną.
„Būkite atsargus, mus seka“ – išskleista vėduokle paliesti kairę ausį.
„Neateikite šiandien“ – brūkštelėti suskleista vėduokle per išorinę rankos pusę.
„Tylėkite, mūsų klausosi“ – suskleista vėduokle paliesti sau lūpas.
„Jūs esate žiaurus“ – vėduoklės išskleidimas ir užvėrimas kelissyk.
„Nešdinkitės, eikite lauk“ – staigus mostas suskleistos vėduoklės rankena į priekį.
„Nejaučiu Jums palankumo“ – išskleisti ir suskleisti vėduoklę, laikant ją iš priekio prie lūpų.
„Jūs mane įskaudinote“ – greitu mostu suskleisti vėduoklę ir laikyti tarp sudėtų rankų.
Neapykanta parodys per ranką perbraukiama vėduoklė.
Atsiprašymą reikš, jei vėduoklę pratrauksite palei akis.
Viktorijos epochoje vėduoklės atspindėjo ištisą jausmų gamą ir galėjo reikšti įvairiausius dalykus.
Karalienės Viktorijos laikais vėduoklės buvo pagrindinis žaismingas rekvizitas, kuriuo galima buvo perduoti pačias įvairiausias žinutes. Vėduoklės laikui bėgant iš paprasto aksesuaro tapo ir šiuo tuo daugiau – flirto instrumentu; „kalbėdavo“ vėduoklės.
Skirtingas reikšmes turėjo vėduoklių spalva:
Balta – nekaltybė;
Siuvinėta sidabru, pilka – kuklumas;
Juoda – liūdesys;
Raudona – džiaugsmas, laimė;
Žydra – pastovumas, ištikimybė;
Žalia – viltis;
Siuvinėta auksu – turtas.
